Mokykloje turėjome galimybę pamatyti ne vieną prestižinį apdovanojimą pelniusį virtualios realybės filmą „Angelų takais“, sukurtą pagal M. K. Čiurlionio paveikslus. Tai Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko kūrinys, skirtas dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai pagerbti. Pro VR akinius leidomės į pažintį su 60 tiek gerai atpažįstamų, tiek rečiau matomų lietuvių dailininko paveikslų. Atgiję paveikslai sujungti su M.K. Čiurlionio ir M.Urbaičio muzika nukelia į magišką pasaulį ir jame gyvenančius personažus. Užplūsta emocijos, nes pasijunti M.K. Čiurlionio paveikslų dalimi. Tikrai įspūdinga, norėjosi, kad filmas nesibaigtų...

Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos bibliotekos skaitykloje ketvirtokai su savo mokytoja V. Kasparaitiene visą pamoką stebėjo skaidres apie Gelgaudiškio knygnešius. Mokiniai domėjosi, kad po 1863-1864 m. sukilimo Lietuvoje carinė Rusija uždraudė spausdinti bet kokius leidinius lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis – Lietuvoje buvo pradėtas spaudos draudimas. Uždraudusi lietuviškų knygų leidybą lotyniškomis raidėmis, caro valdžia organizavo jų leidimą graždanka. GRAŽDANKA, kitaip kirilica, „kirvukai“ – lietuviško rašto rusiškas raidynas lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Ketvirtokams sunkiai sekėsi skaityti graždanka, net ir tuometė lietuvių tauta jų nepripažino, boikotavo, todėl palaipsniui šių knygų leidyba buvo nutraukta. Spaudos draudimas 1864-1904 metais Lietuvoje – rusinimo politikos ir lietuvių pasipriešinimo kovos laikotarpis, pažymėtas giliu konfliktu dėl raidės. Iš vienos pusės, caro valdžia visomis priemonėmis mėgino įvesti rusiškuosius spaudmenis į lietuvių raštiją ir persekiojo tradicinio lotyniškojo raidyno vartojimą. Iš kitos pusės, lietuviai griežtai atmetė spaudinius rusiškomis raidėmis, slaptai leido, gabeno ir platino draudžiamuosius raštus.

Šiandien mokiniai susipažino su dideliu būriu Gelgaudiškio knygnešių, domėjosi jų parneštomis knygomis – vietinių gyventojų išsaugotomis ir padovanotomis mokyklai. Tada tai buvo svarbus tautinės kultūros kovos laikotarpis, turėjęs didelės reikšmės lietuvių tautos sąmonėjimo vyksme, tautinių santykių raidoje ir apskritai kultūros istorijoje. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas, buvo slapta skaitomi, vaikai namuose mokomi lietuviško rašto. Lietuviškos spaudos draudimas turėjo priešingą efektą – subrandino mokslo trokštančią, lietuviškos savimonės perimtą kartą, žadino paprastų žmonių poreikį skaityti ir kalbėti gimtąja kalba. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog negali sustabdyti knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą.

Dėkoju ketvirtokams ir jų mokytojai už domėjimąsi Gelgaudiškio knygnešių istorija.