Valgymas yra būtinybė, bet protingai valgyti yra menas ( La Rochefoucauld).

Šios minties vedina, rugsėjo 13-ą dieną mokykloje lankėsi dietistė Simona Šliužaitė. Ji pradinių klasių mokiniams  vedė nemokamą edukaciją apie sveiką gyvenseną. Veikla buvo vykdoma įgyvendinant projektą „Sveikos mitybos įgūdžių formavimas tikslinėse teritorijose“.  Projekto vykdytojas – UAB „Funkcinio judėjimo centras“.

Projekto tikslas - mokyti įvairaus amžiaus gyventojus apie sveiką mitybą bei supažindinti vykdant edukacines veiklas su sveiko maisto gaminimu.

Susiskirstę grupėmis mūsų mokiniai ne tik atnaujino žinias apie tinkamą mitybą, sveiko maisto naudą, bet ir pasigamino skanius sveikuoliškus desertus, kuriais mielai mėgavosi užsiėmimo pabaigoje. Taip pat slapto balsavimo metu buvo išrinkti labiausiai patikę desertai. Juos pagaminę mokiniai gavo dovanėles.

Pirmasis lietuviškas perleistas mėnraštis „Aušra“ mūsų prezidento dėka atkeliavo ir į mokyklų bibliotekas. Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad jaunoji karta su dideliu susidomėjimu paims į rankas šį leidinį ir, kad tai žadins jų patriotinę dvasią ir pilietinę galią.

6 klasės mokiniai dalyvavo šio leidinio pristatyme, dalinosi mintimis. Susipažino su įdomiais, negirdėtais mėnraščio „Aušra“ žodžiais kaip Abrūsas – rankšluostis; Degučiai – degtukai; Šmatlu – nuostabu... ir daugybe kitų... Taip pat mokiniai filmavo pristatymą, kurio vaizdo įrašas bus skelbiamas atviroje mokymosi svetainėje www.pilietiskumomokykla.lt.

„Aušra“ (Auszra), pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis. Vadintas laikraščiu. Leistas 1883 –1886 m. Mažojoje Lietuvoje (Ragainėje ir Tilžėje). Jos pasirodymą lėmė lietuvių tautinio judėjimo branda, nesėkmingi bandymai Rusijos imperijos teritorijoje įsteigti legalų laikraštį. Iniciatoriai – buvę Marijampolės gimnazijos mokiniai ir Maskvos bei Sankt Peterburgo universitetų lietuvių studentai. Pirmojo numerio leidėju pasirašė J. Basanavičius. 

Svarbiausias laikraščio uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę. Daugiausia rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu ir jos prestižu, aukštino lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką.

Aušra buvo naujo kovos su Rusijos priespauda etapo pradžia, padėjo pagrindus moderniajai lietuvių tautinei ideologijai ir kultūrai. Apie laikraštį būrėsi lietuvių inteligentai, vadinamųjų aušrininkų grupuotė. 

Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus leidinys sutalpintas į keturias knygas, pridėta ir aiškinamoji knyga – įvadinis tomas. Šitame įvadiniame tome yra atrinkti įdomiausi „Aušros“ tekstai, kuriuos galima be didelio vargo suprasti, jie tiesiog yra pritaikyti šiuolaikiniam žmogui ir, aišku, žodynėlis bei slapyvardžių rodyklė

Jonas Basanavičius kartu su bendražygiais „Aušrą“ slaptai leido 19 amžiaus pabaigoje, spaudos draudimo laikotarpiu. Mėnraštis išeidavo nedideliu pavidalu, kad tilptų į voką. Nepaisant to, kad už tai grėsė tremtis į Sibirą, laisvės ištroškę lietuviai rizikavo.

Šiandien, kuomet mes taip pat susiduriame su daugybę iššūkių, „Aušros“ atsiradimas nauju pavidalu, nauja forma labai gražiai įkūnija ir įprasmina tą svarbą žmonių savimonei šio leidinio, perkelia ją tarsi iš 19 amžiaus į 21 amžių“.